STRAIPSNIS Nr. 2

“Skaitmeninis švietimas nėra savaime suprantamas dalykas. Mokymą reikia organizuoti visiškai kitaip, nei esate įpratę…”

 (Cituota iš Kristensen, Claus B. (2021 m.): “Digitization is more than technology”. Ir he Danish Agency for Higher Education and Science (2021): “Digital opportunities in Erasmus+”).

AiDKiT projektas yra grindžiamas bendra mokymo ir mokymosi patirtimi, atsiradusia per pasaulinę COVID-19 pandemiją, kai buvo apribotos tiesioginio mokymo galimybės. Po pandemijos daugelis mokytojų ir dėstytojų visoje Europoje suprato, kad jie yra nepasirengę taikyti mokymo ir dėstymo požiūrį, grindžiamą vien skaitmeniniais metodais ir priemonėmis. Kartu paaiškėjo, kad daugelis neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyvių neturi reikiamų įgūdžių ir techninių galimybių dalyvauti naujoje skaitmeninio mokymo ir mokymosi visatoje. Taip pat daugeliu atvejų jie nebuvo motyvuoti pereiti prie naujo tipo mokymosi procesų.

Šis dabartinis iššūkis suaugusiųjų švietime – beje, taip pat ir jaunimo švietime – tapo atspirties tašku AiDKiT projektui, kurioame yra akcentuojami toks pagrindinis klausimas – kaip pasitelkti naujus pedagoginius-didaktinius metodus, kad motyvuotume besimokančiuosius naudotis naujomis ir perspektyviomis skaitmeninių technologijų mokymo ir mokymosi galimybėmis, kurias sustiprino pandemija. Tai taip pat paskatino kelti klausimą, kas iš tikrųjų yra skaitmeninė pedagogika.

SKAITMENINĖS TECHNOLOGIJOS SUTEIKIA NAUJŲ MOKYMO / MOKYMOSI GALIMYBIŲ

Kai kurie mokslininkai teigia, kad skaitmeninė pedagogika nėra vien tik tam tikrų skaitmeninių priemonių įtraukimas į pedagoginį-didaktinį planavimą, kuris sudaro mokymo sistemą. Priešingai, skaitmeninių technologijų diegimas pats savaime keičia tiek mokymo, tiek mokymosi sistemą, t. y. pedagoginį-didaktinį požiūrį, mokymo procesą ir mokymosi situaciją. Aiškindami skaitmeninę pedagogiką, kiti mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skaitmeninis mokymas ir mokymasis gali būti emancipacinis tiek, kiek jis suteikia besimokantiesiems galimybę patiems kontroliuoti savo mokymosi procesą didesniu mastu nei tradicinėje, į dėstytoją orientuotoje mokymosi aplinkoje. „Apverstas mokymasis“ arba „apversta klasė“ yra metodiniai lankstaus, į besimokantįjį orientuoto požiūrio, kurį padėjo skatinti skaitmeninės švietimo metodikos, pavyzdžiai.

Šiuo požiūriu skaitmeninė pedagogika taip pat yra susijusi su tyrinėjimu ir aprašymu, kaip skaitmeniniai mokymo ir mokymosi metodai, ir metodikos gali palengvinti mokymosi procesus ir pagerinti besimokančiųjų, ypač suaugusiųjų besimokančiųjų, neturinčių konkrečių mokymosi prielaidų, rezultatus. Nors dėstytojai ir besimokantieji mokymo ir mokymosi procese turi atskirus savo tikslus, abiem grupėms labai svarbu suprasti, kaip technologijos ir didaktinė veikla sąveikauja siekiant tam tikrų tikslų tam tikromis aplinkybėmis. Skaitmenine didaktika taip pat siekiama stiprinti mokymą ir tobulinti didaktikos projektus, kuriuos mokytojai ir (arba) dėstytojai kuria ir naudoja siekdami skatinti motyvaciją ir užtikrinti veiksmingą besimokančiųjų mokymosi procesą:

“Būtent todėl, kad skaitmeninės technologijos gali nelauktai pakeisti švietimą, būtina, kad mokytojai ir dėstytojai būtų pasirengę įvaldyti skaitmeninių technologijų naudojimą, panaudoti jų galią ir tinkamai panaudoti jas švietimui.…”

(Laurillard, 2013, s.2 Cituajama iš Laurillard, D. (2008): “The teacher as action researcher: Using technology to capture pedagogic form”. In Studies in Higher education)

AIDKIT SKAITMENINIŲ MOKYMO / MOKYMOSI TECHNOLOGIJŲ ŠVIETIMO PROGRAMA

Kitas „AiDKiT” projekto veiklos etapas – švietėjai-ekspertai, bendradarbiaudami tarpusavyje, parengs specialią mokymo programą dėstytojams, kurie norėtų tobulinti savo skaitmeninio mokymo veiklas, pagrįstas motyvuojančiu pedagoginiu-didaktiniu požiūriu. Tai yra susiję ir su dėstytojų supratimu apie sritis, kuriose skaitmeninės technologijos kelia naujus ir ypatingus reikalavimus pedagoginiam mąstymui ir praktikai.