Page 20 - R1Guidebook_Final revised version for translation after visual changes_LT

20

2.2.3 ĮVAIRIOS MOKYTOJAMS SKIRTOS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO

PROGRAMOS IR TINKLAI
2018 m. PISA EBPO ataskaitoje nustatyta, kad Vokietijai trūksta skaitmeninio
profesinio tobulėjimo galimybių švietimo srityje; Vokietija užėmė 76 vietą iš 78 šalių
pagal skaitmeninio mokytojų rengimo prieinamumą, nuo jos atsiliko tik Vengrija ir
Japonija. Šis reitingas grindžiamas mokyklų direktorių vertinimais, kurie teigia, kad tik
40 proc. vokiečių mokinių lanko mokyklas, kuriose mokytojų skaitmeninis švietimas ir
mokymas yra tinkamai profesionalus. Siekdamos sušvelninti šią problemą, federalinė
vyriausybė ir Vokietijos federalinės žemės susivienijo, kad finansuotų "Kokybišką
ofensyvų mokytojų rengimą" (vok. Qualitätsoffensive Lehrerbildung), kuriuo siekiama
sustiprinti mokytojų rengimą ir pritraukti daugiau mokytojų. Konkrečiai yra du fondai,
skirti mokytojų skaitmeninimui ir profesinių mokyklų mokytojams. Ypač po 2020 m.
lokautų skaitmeninimas tapo aktualia mokytojų mokymų tema, todėl finansuojami
įvairūs projektai, skirti papildomiems mokymams.

Nepaisant to, nuolatinio mokymosi programos iš valstybės vis dar yra ribotos dėl
sudėtingų valdžios struktūrų ir sunkumų koordinuojant ir bendradarbiaujant
federaliniu ir valstybiniu lygmenimis. Todėl Vokietijoje daugiau paramos teikia
privačios įmonės. Roberto Boscho instituto atliktas tyrimas parodė, kad valstybės
vienam mokytojui per metus skiria tik 173 eurus, o privataus sektoriaus įmonės
nuolatiniam mokymuisi vidutiniškai išleidžia 423-561 eurą vienam darbuotojui per
metus. Tai įrodo, kad Vokietijos mokytojų galimybės naudotis nuolatinio mokymosi
galimybėmis iš tiesų skiriasi, nors ir pabrėžiama, kad tai yra būtina investicija. Be
privataus sektoriaus, Vokietijoje mokytojų kvalifikacijos tobulinimo galimybes teikia ir
kelios ne pelno siekiančios organizacijos; tai programos, kuriose daugiausia dėmesio
skiriama tokioms temoms kaip skaitmeninė pedagogika, neformaliojo mokymosi
programos ir įtraukiantys mokymosi stiliai.

2.2.4. NEĮGYVENDINTI POREIKIAI
Vokietijoje DAK atliktas tyrimas (2020 m. lapkričio 11 d.) rodo, kad kas ketvirtas
instruktorius yra nuolat emociškai išsekęs ir jam pasireiškia perdegimo simptomai.
Teigiama, kad pandemija prisotina mūsų instruktorius ir nebelieka daug erdvės
eksperimentams, o tai riboja nuotolinio mokymo programų kokybę. Tai išryškina
nepatenkintus instruktorių skaitmeninimo kvalifikacijos kėlimo ir paramos poreikius.
Dėl pandemijos pasaulyje vis labiau pripažįstamos suaugusiųjų mokymosi internetu
galimybės, tačiau Vokietijoje esama tam tikrų didelių kliūčių, kurias būtina pašalinti,
kad būtų padidinta mokymosi galimybių kokybė. Remiantis 2020 m. EBPO ataskaita, šie
trūkumai yra šie: 1) suaugusiųjų besimokančiųjų ir instruktorių pagrindinių
skaitmeninių įgūdžių ugdymas, 2) besimokančiųjų internetu motyvavimas, 3)
neformaliojo mokymosi pasiūlymų spektro išplėtimas ir 4) mokymosi internetu
kokybės užtikrinimo mechanizmų kūrimas.

Vokietijos federalinio profesinio mokymo instituto (BiBB) atlikto tyrimo duomenimis,
2020 m. balandžio mėn. daugiau nei 700 000 įmonių sumažino darbuotojų darbo laiką,