Page 35 - R1Guidebook_Final revised version for translation after visual changes_LT
P. 35

35




                  3.2.1 MOKYTOJŲ IR BESIMOKANČIŲJŲ ANKSTESNĖ SKAITMENINIŲ
                  PRIEMONIŲ NAUDOJIMO PATIRTIS IR POLINKIS NAUDOTIS

                  SKAITMENINĖMIS PRIEMONĖMIS


                  Dauguma mokytojų iki pandemijos nenaudojo jokių skaitmeninių išteklių. Kai kurie iš jų
                  naudojo  vaizdo  įrašus,  kad  pristatytų  kai  kurias  temas  arba  kaip  klausymo  užduočių
                  dalį.  Tačiau  per  pamokas  daugiausia  dėmesio  skyrė  tradicinėms  pamokoms  su
                  knygomis  arba  komunikacinėms  pamokoms,  įskaitant  kai  kuriuos  žaidimus,  tačiau
                  daugiausia   mokytojo     vedamose     pamokose.    Kalbant    apie   besimokančiųjų
                  skaitmeninimo  įgūdžius,  priklausomai  nuo  tikslinės  grupės,  kai  kurie  jų  naudotųsi
                  mokymosi  platformomis  -  ypač  jauniausieji,  kurie  anksčiau  naudojosi  šiomis
                  priemonėmis universitete, - tačiau dauguma nesinaudotų jokia skaitmenine medžiaga
                  savo  kalbos  įgūdžiams  tobulinti.  Dėl  priverstinio  staigaus  skaitmeninimo  mokytojai
                  turėjo  improvizuoti  savo  pamokas,  o  tai  reiškė  didelį  atsidavimą  ir  daug  papildomų
                  valandų  skaitmeninių  įgūdžių  kėlimui,  medžiagos  paieškai  ir  pritaikymui  bei  didelį
                  netikrumą  dėl  sukurtos  medžiagos  ir  pamokų  planų  veiksmingumo.    Prie  problemų,
                  susijusių  su  skaitmeniniais  gebėjimais  ir  ištekliais,  integracijos  programų  mokytojai
                  susidūrė  su  problema,  kad  daugelis  dalyvių  atsisakė  lankyti  skaitmeninio  formato
                  mokymus.  Daugelis  integracijos  kursus  lankančių  migrantų  niekada  anksčiau  nebuvo
                  naudojęsi  kompiuteriu,  jie  galėjo  naudotis  savo  išmaniaisiais  telefonais  keliomis
                  socialinės medijos programėlėmis, tačiau net prisijungimas prie Zoom pamokos buvo
                  kliūtis reguliariai lankyti užsiėmimus.



                  3.2.2 SKUBUS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO POREIKIS, PARAMA VIENI
                  KITIEMS IR SPRENDIMAI DĖL NAUJŲ MOKYMO FORMŲ



                  Kadangi  visus  kursus  staiga  reikėjo  perkelti  į  skaitmeninį  formatą,  visos  Vokietijos
                  valstybinės  mokyklos  buvo  aprūpintos  kompiuteriais  ir  programine  įranga,
                  valstybiniams  mokytojams  buvo  pasiūlyta  kelti  kvalifikaciją  skaitmeniniu  būdu,  o
                  vyriausybė  investavo  į  kovą  su  infrastruktūros  sunkumais  kaimo  vietovėse.  Tačiau
                  dauguma mokytojų skundžiasi, kad nebuvo suplanuotos kvalifikacijos kėlimo programų
                  strategijos, o daugelis švietimo centrų tikėjosi, kad mokytojai patys nuspręs ir sukurs
                  skaitmeninius  formatus savo  pamokoms,  nesulaukdami  didelės  paramos.  Valstybinių
                  mokyklų  mokytojai  taip  pat  skundėsi,  kad  daugelyje  įprastų  valstybinių  mokyklų
                  mokytojai  lygiagrečiai  dirbo  su  skirtingomis  skaitmeninėmis  platformomis  ir  (arba)
                  priemonėmis,  todėl  mokiniams  buvo  sunkiau  priprasti  prie  skaitmeninių  formatų.
                  Pagrindinė  tokios  situacijos  priežastis  buvo  daugumos  mokytojų  ir  besimokančiųjų
                  klasėse  skaitmeninių  įgūdžių  stoka.  Pirmaisiais  pandemijos  mėnesiais  beveik
                  kiekvienam mokytojui buvo siūlomi kvalifikacijos kėlimo užsiėmimai, buvo parengtos
                  gairės,  o  privatūs  centrai  savo  mokytojams  ir  besimokantiesiems  pasiūlė  daugybę
   30   31   32   33   34   35   36   37   38   39   40