Page 60 - R1Guidebook_Final revised version for translation after visual changes_LT
P. 60
60
APVERSTASIS MOKYMASIS IR ATVIRKŠTINĖ KLASĖ YRA PATOGIAUSI MOKYMUISI
AKIS Į AKĮ.
Interviu dalyvavę mokytojai stacionarioje klasėje apie apverstą mokymąsi arba
apverstą klasę yra labai geros nuomonės. Nuotolinėmis sąlygomis, jų nuomone, tai
labai sunku taikyti ir ne taip veiksminga. Besimokantieji daug labiau vertina savo laiką
su mokytojais internetinėmis sąlygomis, todėl jie nori būti tikri, kad būdami su jais gali
kuo daugiau suprasti. Jie nori išnaudoti tą laiką klausimams užduoti ir tam tikram
mechanizmui suprasti. Atrodo, kad praktinę mokymosi dalį jie suvokia kaip labiau
individualų veiksmą, o kai iškils problemų, jie gali užsirašyti savo klausimus ir užduoti
juos per pamoką, kad kitas klasės narys galėtų sužinoti apie tai, ko dar nepastebėjo.
SKAITMENINIŲ ĮGŪDŽIŲ SKATINIMAS YRA NACIONALINIS KLAUSIMAS.
Iš gautų atsakymų buvo aišku ir lengva suprasti, kad švietimo įstaiga negali pati
išspręsti šios problemos. Vienintelis dalykas, kurį jos galėjo padaryti, buvo įdiegti keletą
pagrindinių programų, kaip pasiekti skaitmeninę programinę įrangą, reikalingą
internetinėms pamokoms vykdyti. Priklausomai nuo besimokančiųjų amžiaus,
skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir kitų veiksnių, tokie kursai buvo daugiau ar mažiau
sėkmingi, tačiau apskritai visi besimokantieji nebuvo įsitraukę, nes kursai, į kuriuos jie
atėjo, buvo susiję su skirtingomis temomis, todėl jų susidomėjimas nebuvo didelis.
Sprendimai turėtų būti priimami nacionaliniu lygmeniu. Ši institucija negali per trumpą
laiką išspręsti skaitmeninio raštingumo įgūdžių trūkumo problemos. Kadangi
skaitmeninis raštingumas yra toks svarbus įgūdis, nes jis leidžia internete ieškoti
informacijos iš esmės bet kokia tema ir taip ugdyti bet kokius įgūdžius, labai svarbu
įgyvendinti nacionalinę strategiją. Tokia strategija turėtų leisti kitiems naudotis
skaitmenine technine ir programine įranga, instruktuoti, kaip ja naudotis, ir dar daug
kitų dalykų.
4.4.2 IŠ EKSPERTŲ PERSPEKTYVOS : NEPATENKINTI POREIKIAI IR
REIKALAVIMAI SKAITMENINĖJE ŠVIETIMO APLINKOJE
Dažniausiai minimas poreikis - įgyvendinti nacionalinę programą, susijusią su
skaitmeninių įgūdžių ugdymu. Tokių programų yra labai mažai, ypač skirtų suaugusiems
besimokantiesiems, kuriems, atrodo, tokių kursų labiausiai reikia. Net jei ir yra tokių
programų, jos labai menkai skleidžiamos ir dažniausiai vykdomos vietos lygmeniu. Tai
lemia ir labai prastą internetinių mokymo programų populiarinimą. Žmonės, kurie iš
tikrųjų turėtų jomis domėtis, negali jomis pasinaudoti, nes neturi tam pakankamai
įgūdžių.
Be to, iš mokytojų perspektyvos, jiems nėra jokios išorinės pagalbos, kuri padėtų geriau
dirbti internetinėse klasėse. Reikia sukurti tam tikrus žinių šaltinius ir įdiegti tam tikras
metodikas, skirtas internetinėms pamokoms.